Šildymas elektra

Pastaraisiais metais daug kalbama apie naujus šildymo būdus – joninius katilus ir infraraudonųjų spindulių plėveles, šildytuvus. Abiem atvejais vartojama elektra – joniniai katilai šildo specialųjį neužšąlantį skystį, plėvelės klojamos po grindų danga, kurią jos šildo, šildytuvai  kabinami ant sienų, lubų.
Joniniai katilai veikia jonizacijos principu: katile judant ir sąveikaujant elektronams, specialus sistemoje esantis skystis jonizuojasi ir išsiskiria šiluma. Vykstant šiems procesams, išsiskiria 2–4 kartus daugiau šilumos nei taikant tradicines technologijas. Dėl aukšto katilo naudingumo koeficiento būsto šildymas tampa gerokai ekonomiškesnis. Tinkamai įrengus joninio šildymo sistemą, 1 kv. m šildyti skiriama ne daugiau investicijų, negu šildant malkomis, anglimi ar dujomis. Sistema patraukli ne tik dėl galimybės sumažinti šildymo išlaidas, bet ir dėl nebrangaus įrengimo bei eksploatacijos. Palyginti su kitomis sistemomis, šios sistemos įrengimas kainuoja maždaug 4–6 kartus pigiau. Joninė šildymo sistema neskleidžia jokio kvapo, nėra šiukšlių, pelenų ar dulkių, ją galima naudoti tiek grindims, tiek radiatoriams arba derinti abu šildymo būdus. Į sistemą pilamas specialus skystis neužšąla, jis nenuodingas ir nekenkia sveikatai, todėl joninė šildymo sistema priskiriama prie ekologiškų sprendimų. Tačiau, palyginti su kitais aplinkai ir žmogui nekenksmingais šildymo būdais (pavyzdžiui, šildymo siurbliais), šios sistemos įrengimo išlaidos keliskart mažesnės ir jai reikia gerokai mažiau priežiūros – kartą per dešimt metų numatyta pakeisti elektrodus.